„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą.

Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę

Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą.

Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.